Kūrė raižinius

Atvykę į Taliną, lietuviai buvo apgyvendinti estų šeimose, kur galėjo artimiau pažinti jų gyvenimo būdą, šalies kultūrą. Mokytojai, vadovai įsikūrė Svečių namuose. Jau kitą dieną jaunimas pradėjo kurti raižinius. Projekto dalyviai buvo svetingai sutikti Parlamente, kur tobulino savo darbus, raižė vidaus interjero bei lauko detales. Vėliau aplankė vieną didžiausių Skandinavijos šalyse muziejų „Kumu“, kuriame pasisėmė daug naujų idėjų, įkvėpimo. Jauniesiems menininkams buvo surengta ekskursija po Talino senamiestį. Gidas papasakojo daugybę legendų apie kiekvieną įdomesnį namą, net vaiduoklius, juose apsistojusius. Tądien vyko ir knygos, skirtos šiam projektui įamžinti, pristatymas. Joje sudėti visų projekte dalyvaujančių mokinių gražiausi darbai, šalių pristatymai. Lietuviai parsivežė net 120 leidinio kopijų.

R.Sadeckaitė, A.Slapikaitė ir E.Kolomyjcevaitė Estijoje

Dalyvavo kuriant filmą

Rytojaus dieną jaunimas toliau darbavosi prie savo raižinių, lankėsi atvirame lauko muziejuje „Open – air“, kur 18 ha plote išsidėstę visų Estijos regionų XVIII – XX a. tradiciniai namai. Aplankė ir bažnytinių daiktų ekspoziciją Nigulistės bažnyčioje. Kitą dieną muziejuje prie jūros, buv. žvejų namuose, vyko 2-osios projekto dalies aptarimas. Lietuves ypač sužavėjo specialiai dalyviams surengtas žymaus estų muzikanto, astronomo koncertas, vykęs mažame kambarėlyje, kurio lubose iš mažyčių popieriaus rutuliukų buvo sudėlioti žvaigždynai, spindintys neoninėje šviesoje. Paskutinę dieną „Ryto“ gimnazistės pasijuto tikromis kino žvaigždėmis. Prancūzai profesionalia įranga kūrė filmą apie projektą, klausė dalyvių nuomonės apie veiklą, Estijos sostinę. Dalyviai į klausimus atsakinėjo savo kalbomis, o gavę sukurto filmo kopijas turės išversti viską į anglų kalbą, nes, prancūzų nuomone, žmonės nuoširdžiau ir atviriau atsakinėja į klausimus savo nacionaline kalba.

Daugiakalbis žodynas

Išsiskirti visiems buvo sunku. Lietuvėms patiko pabendrauti su kitų šalių neeiliniu, meniškos sielos jaunimu. Tądien dalyviai kūrė daugiakalbį žodyną, taip mokydamiesi kitų šalių žodžių. Paskutinį kartą lietuviai nužvelgė Talino panoramą nuo 24 aukštų „Radisson SAS“ viešbučio stogo. Merginos džiaugiasi, kad turėjo galimybę dalyvauti šiame projekte, kur pasisėmė naujų idėjų savo tolimesniems darbams, iš arčiau susipažino su estų kultūra, patobulino savo anglų kalbos įgūdžius. „Jei ne šis projektas, nebūtume tiek pamačiusios ir patyrusios“, - dar neišblėsusiais įspūdžiais džiaugiasi merginos.

Talino apžvalgos aikštelėje (iš kairės) : I. Viščinytė, A.Slapikaitė, E.Kolomyjcevaitė, mokytojas V.Sutkus, R. Sadeckaitė

Puikus reginys pro langą

Merginos džiaugiasi, kad reikėjo gyventi šeimose. E.Kolomyjcevaitė buvo apgyvendinta senamiestyje 16-metės Hanos Liisos Motus šeimoje. Su mergaitės tėvais Eglė nelabai bendravo, nes jie nemokėjo anglų kalbos, tačiau su Hana Liisa puikiai sutarė. Nors estė užsiima įvairia popamokine veikla (lanko dailės mokyklą, šokius, dainuoja, mokosi groti pianinu), rado laiko ir Eglei. Ji supažindino lietuvaitę su savo draugėmis, laisvu laiku merginos grožėdavosi unikaliu senamiesčiu, o grįžusios į namus dar ilgai dalindavosi dienos įspūdžiais. Eglei buvo skirtas jaukus kambarys, pro kurio langą atsiveria puikus reginys į gražų Operos ir baleto teatrą, jūrą, uostą, į naktį, spindinčią begale įvairiausių žiburėlių. Mergina lankėsi bažnyčioje, kurios bokštą restauravo Hanos Liisos tėtis.

Naktinis apsipirkimas A.Slapikaitė gyveno rusų šeimoje. Nors su suaugusiais nelabai susikalbėjo, tačiau jie, kiek įmanydami, stengėsi įtikti, net maistą gamino pagal Astos pageidavimus. Jai teko bendrauti su 13-mete meniškos sielos mergaite Katerina. Ji mėgsta piešti, kurti animacinių filmukų herojus, visuomet iliustruoja savo sąsiuvinių viršelius. Ji puikiai kalba ne tik anglų, bet ir prancūzų, rusų kalbomis. Katerina kiekvieną vakarą vis kur nors nusivesdavo Astą. Kartą net sutiko pažiūrėti lietuvišką filmą. Netikėčiausias Astai apsilankymas buvo naktinis apsipirkinėjimas, kai vėlyvu metu rinkosi žmonės įsigyti pigių prekių, o juos aptarnavo kaukėti prekybininkai.

Išbandymas dėl šuns

Šeimoje, kurioje gyveno I.Viščinytė, iniciatyvos bendrauti ėmėsi suaugusieji. 13-metės mergaitės mama moko groti pianinu, o tėtis – popas. Ši šeima labai religinga, todėl paprašė Ievą, kad ši, būdama Vilniuje, būtinai prie Aušros vartų pasimelstų už jų šeimą. Estės tėčio hobis – kalbų mokymasis, todėl Ievos padedamas praplėtė savo lietuvių kalbos žinias, išmokė ir druskininkietę kelių estiškų žodžių. Iš lietuvaitės pasakojimų jie labai susidomėjo Druskininkais ir pažadėjo kada nors būtinai apsilankyti. Neišvengė Ieva ir netikėtumų : „Aš bijau didelių šunų, o ten gyveno vilkšunio kalaitė. Kai pirmą kartą atėjau, ji užšoko ant manęs. Labai išsigandau, bet, laimei, ji buvo draugiška, ir aš greitai pripratau, vėliau net žaidžiau su ja. Tai buvo didelis išbandymas.“ Jau pirmą vakarą Ievai buvo duotas žemėlapis, kur sužymėtos reikalingos stotelės, įdomios vietos. „Davė bilietėlių ir palinkėjo sėkmės. Viena važiavau autobusu ir ėjau pagal braižinį. Man tai patiko, gerai, kad galėjau būti savarankiška, taip įdomiau,“- prisimena Ieva. Atsisveikindama mergaitė padovanojo Ievai pačios darytus rytietiško stiliaus auskarus.